- slobas
- 1 slõbas sm. (4) silpnumas: Pirma, būlau, slõbas daros, kap gieda [per laidotuves] Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
slobas — 2 slõbas, à adj. (4) žr. slobnas: 1. Slõbas žmogus Dv. 2. Dar gerai neišsveiko, tai slõbas Lp. Negaliu, vaikeli, papasakoti – labai slobà Dg. ║ menkai veikiantis, funkcionuojantis: Jau slobà galva – jau nesuminčiau, ką ir žinau Grv. Dar̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
slobus — slobùs, ì adj. (4) LKKXV277(Zt) 1. žr. 2 slobas 1: Arkliai slõbūs pavasarį Eiš. Žiūrėk, ir jūs slobi žąseliai Lp. 2. žr. 2 slobas 5: Iš jo slobùs darbinykas Vrn … Dictionary of the Lithuanian Language
slobnas — slõbnas, à adj. (4) Ds, Skrd, Dv, NdŽ; N, Kos53, RtŽ žr. slabnas: 1. Slõbnas iš jo vyras Trgn. Kad tu viškum slõbnas – kaip viščiukas Brž. Šitas arklys slõbnas – kažin, ar paarsi juo Ktk. slobnaĩ adv.: Kap slobniaũ primygo, tai tada vėjas… … Dictionary of the Lithuanian Language
užlūžti — intr. 1. įlūžti, įgriūti: Slobas dangstis ažulūžta Dv. 2. lūžtant užgriūti ant ko: Tas kryžius buvo papuvęs ir užlūžo jam ant pečių LTR(Lk). ^ Tas kai veln[ia]s ant piningų užlūžęs (labai šykštus) Vvr. ║ būti užverstam ko griūvančio, lūžtančio:… … Dictionary of the Lithuanian Language